LIETUVOS

SOCIALDEMOKRATŲ

PARTIJA

Utenos skyrius

GALERIJA

BIČIULIŲ ERDVĖ

KONTAKTAI

Kai klausimų daugiau nei atsakymų...

Peržengus Naujųjų slenkstį, į metų kraitę iš naujo pradedamos dėti dienos, viltys, džiaugsmai ir rūpesčiai. Kokia ta kraitė buvo ir bus Utenos Adolfo Šapokos gimnazijai, kas neramina jos vadovą, kuo džiaugiasi ir kokias problemas sprendžia gimnazijos bendruomenė? – į šiuos ir kitus klausimus paprašėme atsakyti Adolfo Šapokos gimnazijos direktorių, LSDP Utenos skyriaus narį Saulių Brasiūną.

Gerbiamas direktoriau, kokiais pasiekimais gimnazijos bendruomenė palydėjo 2010-uosius ir su kokiomis viltimis pasitiko 2011-uosius?

2010 m. rezultatais tiek mokslo, tiek saviraiškos srityse esu patenkintas. 9–12 klasių rajoninėse olimpiadose mūsų mokiniai užėmė 55 proc. visų galimų prizinių vietų. Iš jų užimta net 65 proc. visų pirmų vietų. Galėčiau išvardinti daugumą mokomųjų dalykų, bet paminėsiu tik kelis. Iš galimų 12 prizinių vietų mūsų mokiniai užėmę matematikos olimpiadoje 10, chemijos ir fizikos olimpiadose po 11 prizinių vietų. Tai puikūs mokytojų ir mokinių bendro darbo rezultatai.

Praeitais mokslo metais Adolfo Šapokos gimnaziją baigė 209 abiturientai. Iš jų net 93 proc.  įstojo į šalies universitetus (68 proc.), kitas aukštąsias mokyklas (15 proc.) bei užsienio universitetus ir koledžus (10 proc.). O svarbiausia, kad 73 proc. iš visų įstojusių abiturientų pateko į valstybės finansuojamas vietas. Tokiais rezultatais turėtų būti patenkinti ir abiturientų tėvai.

Daug gerų žodžių galiu pasakyti apie mokinių mėgstamus, gausiai lankomus ir aukštų įvertinimų rajoniniuose bei respublikiniuose renginiuose sulaukusius debatų klubą, dailės studiją, dramos grupę „Ėjimas“, bibliotekos veiklą, šokių grupę „Argo“, liaudies instrumentų ansamblį, dainininkų ir skudučių ansamblius, Adolfo Šapokos gimnazijos pučiamųjų orkestrą, sporto kolektyvus.

O žvelgiant į ateitį visada tikimės, kad kitais metais bus geriau, bent ne blogiau kaip buvo.

O ko iš naujųjų metų tikitės Jūs, kaip gimnazijos direktorius ir kaip paprastas Lietuvos pilietis?

Kaip gimnazijos direktorius aš norėčiau švietimo sistemoje stabilumo. Sutinku, kad gyvenimo tempas neleidžia mums, mokytojams, atsipalaiduoti ir visiškai pritariu mokymosi visą gyvenimą sampratai, bet Lietuvos mokytojai, mokiniai yra pervargę. Pervargę nuo reformų, nuo reorganizacijų, pagaliau nuo nežinomybės. Mūsų darbui didelę įtaką daro ir išoriniai veiksniai –  demografinė padėtis, emigracija, mažas pajamas gaunančių šeimų skaičiaus didėjimas ir t. t. bei   taip vadinami „vidiniai“ faktoriai – keičiamas ugdymo turinys, keičiama egzaminų vykdymo tvarka, vykdoma aukštojo mokslo reforma, .... Kartais susidaro įspūdis, kad kai kas daroma nekreipiant dėmesio į pagrindinį „objektą“ – mokinį, neįvertinus galimų pokyčių ilgalaikių pasekmių.

Kaip žmogus aš netoleruoju keršto, nepakenčiu „įkandimų į kulną“, nesuprantu, kaip galima džiaugtis tuo, kad kažkam nepasisekė. Nesupratu tų žmonių, kurie tik žemindami kitus, sugeba atkreipti dėmesį, parodyti save. Aš labiau pasitikiu tais žmonėmis kurie daugiau dirba, bet mažiau „šaukia“. Kaip pilietis, kitais metais norėčiau tikėtis daugiau vienų kitiems pakantumo.

Nors dar tik sausis, bet pats laikas galvoti apie baigiamuosius egzaminus. Kokių brandos egzaminų naujovių yra šiais metais?

Palyginti su praėjusiais metais numatytos tik kelios naujovės. Pagrindinė naujiena yra ta, kad griežtinami minimalūs reikalavimai stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. 2010 ir 2011 metais vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys galės stoti į universitetų ir kolegijų bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai bus ne žemesni už nustatytus minimalius rodiklius.

Taip pat patikslinti bendrojo priėmimo trys etapai: pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priėmimo etapo, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimo etapas. Bet į šį etapą visi stojantieji, priešingai nei pernai, nebus automatiškai perkelti. Savo norą dalyvauti papildomame priėmime jie turės patvirtinti nustatyta tvarka. Kaip ir pernai papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo pateikę prašymą dalyvauti pagrindiniame priėmime.

Šias metais stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams bus suteikta didesnė svarba. Kaip ir pernai stojantiesiems pirmajame priėmimo etape bus pasiūlytos valstybės finansuojamos studijų vietos. Jeigu abiturientas nepriims pasiūlymo studijuoti 1–3 pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, tai į tokią vietą jis galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu.

Įvairių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų auklėtiniams, baigusiems mokslą labai gerais pažymiais, bus pridedami papildomi balai.

Taip pat numatyta galimybė įskaityti tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimus.

Skaudus reiškinys: švietimo reforma tarsi išgina mūsų patį gabiausią jaunimą mokytis į Europos Sąjungos šalių universitetus ir kitas mokyklas. Ar šiemet gimnaziją baigsiantys šapokiukai taip pat pakėlę sparnus išlėkti į „užsienius“? O gal tai yra teigiamas dalykas?

Išvykusių studijuoti į užsienio mokyklas abiturientų skaičius praeitais mokslo metais, palyginti su užpraeitais, mūsų gimnazijoje išaugo tris kartus: nuo 6 iki 21 abituriento. Šiuo metu, nors mokytis liko dar pusmetis, keletas dvyliktokų jau pradėjo ruošti dokumentus studijoms užsienyje. Vienų, išvykstančių mokinių, netenkina aukštojo mokslo kokybė, kitų – įsidarbinimo perspektyvos, dar kitų netenkina stojimo tvarka, didelė aukštojo mokslo kaina.

Vienareikšmiškai šio reiškinio vertinti negalima. Abiturientams yra galimybė realizuoti savo siekius renkantis kur jiems geriau, o iš kitos pusės mes netenka potencialių puikių specialistų, nes grįžtančių į Lietuvą yra vienetai. Užbaigsiu atsakymą keliais retoriniais klausimais. Ar tinkamas pas mus siūlomo aukštojo mokslo kainos ir kokybės santykis? Kas yra daroma siekiant sugrąžinti studentus, baigusius užsienio universitetus?

Vargu, ar greiti laiku sulauksime atsakymų į šiuos klausimus... Bet nepaisant kasdien atsirandančių naujų rūpesčių, Jūs – nuo ryto iki vakaro gimnazijoje. Ar Adolfo Šapokos gimnazijos direktoriaus laisvalaikis irgi prabėga tarp popierių ir problemų?

Taip, dažnai į mokyklą ateinu anksčiausiai iš mokytojų ir išeinu vėliausiai, palikdamas tik budinčius. Kartais yra manoma, kad idealus variantas kai darbas yra ir hobis, bet be darbo randu laisvo laiko ir kitoms veikloms. Turiu nusipirkęs kelis abonementus ir su šeimos nariais stengiuosi nepraleisti krepšinio klubo „Juventus“ rungtynių, su žmona Jūrate esame dažni spektaklių, koncertų, kitų renginių žiūrovai, atšilus orams, kartu su sūnumi Mariumi mane galima sutikti dviračių takuose ir prie ežerų. Mėgstu keliauti, skaityti, neįsivaizduoju gyvenimo be televizijos.

Tradicinis klausimas: ko palinkėtumėte gimnazistams, jų tėveliams ir mokytojams?

Visiems – gerų idėjų bei sėkmės jas įgyvendinant, entuziazmo ir vilties per visus 2011 metus.

Dėkoju už pokalbį.

Lolita Kaminskienė,

LSDP Utenos skyriaus atstovė spaudai